D'Konjugatioun vum Franske Verb sourire

Onregelméisseg Forme ginn an rout gedréckt.
Indicatif
PrésentPassé antérieurPassé simpleFuturConditionnel
(je) souris(je) souriaisje souris(je) sourirai(je) sourirais
(tu) souris(tu) souriais(tu) souris(tu) souriras(tu) sourirais
(il) sourit(il) souriait(il) sourit(il) sourira(il) sourirait
(nous) sourions(nous) souriions(nous) sourîmes(nous) sourirons(nous) souririons
(vous) souriez(vous) souriiez(vous) sourîtes(vous) sourirez(vous) souririez
(ils) sourient(ils) souriaient(ils) sourirent(ils) souriront(ils) souriraient
Subjonctif
PrésentImparfait
(que je) sourie(que je) sourisse
(que tu) souries(que tu) sourisses
(qu’il) sourie(qu’il) sourît
(que nous) souriions(que nous) sourissions
(que vous) souriiez(que vous) sourissiez
(qu’ils) sourient(qu’ils) sourissent
Impératif
souris
sourions
souriez
Participes
PrésentPassé
sourant(avoir) souri