| Parti du discours | adjectif |
|---|---|
| Prononciation | /ɔnˈʋɪləx/ |
| Césure | on·wil·lig |
| Positif | onwillig |
|---|---|
| Comparatif | onwilliger |
| Superlatif | onwilligst |
| Positif | Comparatif | Superlatif | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Prédicatif | onwillig | onwilliger | (het) onwilligst, (het) onwilligste | |||
| Attributif | Indéfini | Pluriel masculin et féminin | onwillige | onwilligere | onwilligste | |
| Singulier neutre | onwillig | onwilliger | onwilligst | |||
| Pluriel | onwillige | onwilligere | onwilligste | |||
| Défini | onwillige | onwilligere | onwilligste | |||
| Partitif | onwilligs | onwilligers | ||||
| anglais | disobedient; insubordinate |
|---|---|
| espéranto | malobea |
| frison occidental | dôfhûdich |
| latin | inobsequens |
| papiamento | desobediente |
| sranan | trangayesi |
| suédois | olydig |