| Wortart | Verb |
|---|---|
| Aussprache | /ˈkrœʏ̯səɣə(n)/ |
| Trennung | krui·si·gen |
| Indikativ | |
|---|---|
| Präsens | Präterium |
| (ik) kruisig | (ik) kruisigde |
| (jij) kruisigt | (jij) kruisigde |
| (hij) kruisigt | (hij) kruisigde |
| (wij) kruisigen | (wij) kruisigden |
| (jullie) kruisigen | (jullie) kruisigden |
| (gij) kruisigt | (gij) kruisigdet |
| (zij) kruisigen | (zij) kruisigden |
| Konjunktiv | |
| Präsens | Präterium |
| (dat ik) kruisige | (dat ik) kruisigde |
| (dat jij) kruisige | (dat jij) kruisigde |
| (dat hij) kruisige | (dat hij) kruisigde |
| (dat wij) kruisigen | (dat wij) kruisigden |
| (dat jullie) kruisigen | (dat jullie) kruisigden |
| (dat gij) kruisiget | (dat gij) kruisigdet |
| (dat zij) kruisigen | (dat zij) kruisigden |
| Imperativ | |
| Einzahl/Mehrzahl | Mehrzahl |
| kruisig | kruisigt |
| Partizipien | |
| Präsenspartizip | Perfektpartizip |
| kruisigend, kruisigende | (hebben) gekruisigd |
| Deutsch | kreuzigen; ans Kreuz schlagen |
|---|---|
| Englisch | crucify |
| Esperanto | krucumi; alkrucigi |
| Färöerisch | krossfesta |
| Portugiesisch | crucificar |
| Saterfriesisch | kjuusigje |
| Schwedisch | korstfästa |
| Spanisch | crucificar |
| Tschechisch | ukřižovat |