| Woordsoort | selfstandige naamwoord |
|---|---|
| Uitspraak | /ˈkonɪŋ/ |
| Afbreking | ko·ning |
| Geslag | manlik |
| Genitief | konings |
| Meervoud | koningen |
| Verkleinwoord | |
|---|---|
| Enkelvoud | Meervoud |
| koninkje | koninkjes |
| Afrikaans | koning |
|---|---|
| Albanies | mbret |
| Deens | konge |
| Duits | König |
| Engels | king |
| Engels (Ou Engels) | frea; cyning; dryhten; ealdor |
| Esperanto | reĝo |
| Fins | kuningas |
| Frans | roi |
| Fries | kening |
| Grieks | βασιλέας; βασιλιάς |
| Hongaars | király |
| Italiaans | re |
| Jamaikaanse Patois | king |
| Jiddish | מלך; קעניג |
| Katalaans | rei |
| Latyn | rex |
| Maleis | raja |
| Nederduits | köäning; koaning |
| Noors | konge |
| Portugees | rei |
| Skots | keeng |
| Skots-Gaelies | rìgh |
| Spaans | rey |
| Swahili | mfalme |
| Sweeds | kung; konung |
| Tagalog | harì |
| Turks | kral |
| Wallies | brenin |
| Yslands | konungur |