| Parti du discours | substantif |
|---|---|
| Césure | a·ri·sto·krat·o |
| Singulier | Pluriel | |
|---|---|---|
| Nominatif | aristokrato | aristokratoj |
| Accusatif | aristokraton | aristokratojn |
| allemand | Aristokrat; Edelmann; Adliger |
|---|---|
| anglais | aristocrat |
| catalan | aristócrata |
| danois | aristokrat |
| espagnol | aristócrata |
| français | aristo; aristocrate |
| frison occidental | aristokraat |
| frison saterland | Aristokroat; Eedelmon |
| hongrois | arisztokrata |
| néerlandais | aristocraat |
| papiamento | aristokrat |
| portugais | aristocrata |
| russe | аристократ |