| Parti du discours | adjectif |
|---|---|
| Césure | ob·stin·a |
| Singulier | Pluriel | |
|---|---|---|
| Nominatif | obstina | obstinaj |
| Accusatif | obstinan | obstinajn |
| allemand | eigensinnig; halsstarrig; hartnäckig; starrköpfig; trotzig |
|---|---|
| anglais | obstinate; stubborn; dogged; headstrong; inveterate; wilful; balky |
| catalan | obstinat |
| espagnol | acérrimo; terco; tozudo |
| féringien | treiskur |
| finnois | itsepäinen |
| français | obstiné; tenace; têtu |
| frison saterland | oainsinnich; hädnäkkich; hädnäkked; diesich; wärrääged |
| italien | ostinato |
| néerlandais | halsstarrig; hardnekkig; koppig; stijfhoofdig; verbeten; verstokt; stijfkoppig; obstinaat; eigenzinnig |
| portugais | birrento; obstinado; teimoso |