| Parti du discours | verbe |
|---|---|
| Césure | kon·vink·i |
| Indicatif | |
|---|---|
| Présent | konvinkas |
| Passé | konvinkis |
| Futur | konvinkos |
| Conditionnel | |
| konvinkus | |
| Impératif | |
| konvinku | |
| Participes | ||
|---|---|---|
| Participes actifs | Participes passifs | |
| Présent | konvinkanta | konvinkata |
| Passé | konvinkinta | konvinkita |
| Futur | konvinkonta | konvinkota |
| afrikaans | oortuig |
|---|---|
| allemand | überreden; überzeugen |
| anglais | convince; persuade |
| catalan | convèncer |
| danois | overbevise; overtyde |
| espagnol | convencer |
| féringien | sannføra |
| finnois | vakuuttaa |
| français | convaincre |
| frison saterland | bebaale; beschierje; uurtjuuge; beskierje |
| islandais | sannfæra |
| italien | convincere |
| néerlandais | overtuigen |
| norvégien | overbevise |
| papiamento | konvensé |
| portugais | convencer; persuadir |
| roumain | convinge |
| suédois | överbevisa; övertyga |
| tchèque | přesvědčit; přesvědčovat |