| Parti du discours | substantif |
|---|---|
| Césure | fi·anĉ·o |
| Singulier | Pluriel | |
|---|---|---|
| Nominatif | fianĉo | fianĉoj |
| Accusatif | fianĉon | fianĉojn |
| allemand | Bräutigam; Verlobter |
|---|---|
| anglais | fiancé |
| anglais (vieil anglais) | brydguma |
| catalan | promès; xicot |
| danois | forlovede |
| espagnol | novio; prometido; novillo |
| féringien | festarmaður; brúðgómur |
| finnois | sulhanen |
| français | fiancé; accordé |
| frison occidental | breugeman; feint |
| frison saterland | Brüüdicham |
| grec | αρραβωνιαστικόσ |
| islandais | unnusti |
| italien | fidanzato |
| kabyle | isli (ⵉⵙⵍⵉ) |
| néerlandais | bruidegom; galant; verloofde; bruigom |
| norvégien | forlovede |
| papiamento | komprometido |
| portugais | noivo |
| suédois | fästman |