| Categoría gramatical | verbo |
|---|---|
| Separación | kon·vink·i |
| Modo indicativo | |
|---|---|
| Presente | konvinkas |
| Pasado | konvinkis |
| Futuro | konvinkos |
| Modo conditional | |
| konvinkus | |
| Modo imperativo | |
| konvinku | |
| Participios | ||
|---|---|---|
| Participios activos | Participios pasivos | |
| Presente | konvinkanta | konvinkata |
| Pasado | konvinkinta | konvinkita |
| Futuro | konvinkonta | konvinkota |
| afrikáans | oortuig |
|---|---|
| alemán | überreden; überzeugen |
| catalán | convèncer |
| checo | přesvědčit; přesvědčovat |
| danés | overbevise; overtyde |
| español | convencer |
| feroés | sannføra |
| finés | vakuuttaa |
| francés | convaincre |
| frisón de Saterland | bebaale; beschierje; uurtjuuge; beskierje |
| inglés | convince; persuade |
| islandés | sannfæra |
| italiano | convincere |
| neerlandés | overtuigen |
| noruego | overbevise |
| papiamento | konvensé |
| portugués | convencer; persuadir |
| rumano | convinge |
| sueco | överbevisa; övertyga |