Parti du discours | substantif |
---|---|
Prononciation | /ˈkʊə̯nəŋ/ |
Césure | ko·ning |
Pluriel | konings |
Diminutif | |
---|---|
Singulier | Pluriel |
koninkie | koninkies |
albanais | mbret |
---|---|
allemand | König |
anglais | king |
anglais (vieil anglais) | frea; cyning; dryhten; ealdor |
bas allemand | köäning; koaning |
catalan | rei |
créole jamaïcain | king |
danois | konge |
espagnol | rey |
espéranto | reĝo |
finnois | kuningas |
français | roi |
frison occidental | kening |
gaélique écossais | rìgh |
gallois | brenin |
hongrois | király |
islandais | konungur |
italien | re |
latin | rex |
malais | raja |
néerlandais | koning |
norvégien | konge |
portugais | rei |
scots | keeng |
souahéli | mfalme |
suédois | kung; konung |
yidiche | מלך; קעניג |